Make your own free website on Tripod.com

Faqja Ime personale..

FEJA ISLAME
Home | VARGJE | LUFTETARET | FOTOT EMIA | POEZI | AUTORI | VETURA | MJEKSI | MEDITIME | PAMJE ROMANTIKE | TE FAMSHMET | QESHARAKE | FEJA ISLAME | TARKAN | EKSPERTAT & HACKERS | NOKIA | MUSIC

SHKENCAT EFES  ISLAME DHE  DOMETHENJET ESAJ

 

FJALA SHKENCORE NĖ KUR'AN

Nė bazė tė ēfare konkludojmė se Kur'ani ngjan nė qenje tė gjallė, kurse fjala Kur'anore nė qelizė...? Qelizat pėrtėrihen dhe nė njė  qenje tė gjallė nė tė shumtėn e rasteve pėrngjajnė nė njėratjetrėn, kurrė  nuk pėrsėriten por gjithmonė ndryshohen. E njėjta gjė ėshtė edhe te  fjala Kur'anore. Vėrejmė se po ato fjalė pėrsėriten me qindra herė nė  Kur'an, po nė tė njėjtėn kohė konstatojmė se ato nuk janė pėrsėritje. Fjala  Kur'anore ēdoherė ka domethėnije e kuptim tė ri. Na shpije kah tėrėsia nė  hollėsitė. Degėzohet nė degė sikurse fara qė jep rrėnjėn, trungun, degėt dhe  gjethet, pastaj lulet dhe frytin... Ajo gjithnjė ėshtė (tė themi)  portokalli, qė nėpėrmes hollėsive tė tija shfaqet kėrcyelli i vėrtetė i  portokallit. Ajo ėshtė lidhshmėri organike, pėrkatėsisht KRIJESĖ e gjallė.  Edhe sikur disa herė ta lexojmė Kur'anin, ēdo herė do tė kuptojmė diēka tė  re nė tė. Ta marrim pėrshembull fjalėn Shkencė nė Kur`an. Do tė vėrejmė se shkenca  nė fillim vjen nė kuptimin rrethorė, nė formė vėshtrimi, nė krijimin e  qiejve dhe tė tokės. Pak mė tejė do tė shohim se si vėshtrimi do tė  detajizohet:Si janė krijuar devet, dhe si ėshtė ngjitur qielli, si janė  pėrqėndruar malet dhe si ėshtė krijuar toka... Kjo ėshtė biologji,  astrologji, gjeologji, gjeografi dhe dituri tjera sot tė njohura.  Kur'ani,  pastaj na hedh kundrimin nė anėn tjetėr: Thuaj: Udhėtoni nėpėr botė dhe  shikoni si kanė pėrfunduar ata mė parė... Ky ėshtė njė vėshtrim historik,  ose: Udhėtoni nėpėr botė qė tė shihni ate qė Ai e ka krijuar prej asgjėsė  (hiēit)... Ky ėshtė vėshtrim mbi evolocjonin dhe vėshtrimi mbi racat.

Ta vėshtrojmė ajetin vijues: Ne ēojmė erėra tė cilat pllenojnė (mbarėsojnė)... Mufesirėt e hershėm, kėtė ajet e komentuan si alegori. Erėrat i ndjekin rėrėt dhe zbret shi i cili e pllenon tokėn. Sot, kjo ėshtė  fakt se era i ndjek rėrėt e elektrizuara pozitive dhe ndeshen me ato  negative, atėherė pasojnė vetėtimėt, bubullimat dhe zbret shiu. Dhe e dyta,  sot dijmė se bota bimore ekzistojnė mashkull dhe femėr. Me ndihmėn e erės,  ecila e shpėrndanė pluhurin prej lules nė lule, kryen mardhėnijes seksuale  (tė tyre) dhe kėshtu bota vazhdon mė tejė.

I Lartėsuar ėshtė Ai qė krijoi ēifte tė gjitha (dy lloje) nga ēka mbinė  nga toka, nga vetė at (njerėzit) dhe nga ēka ata nuk dijnė.  (Jasin:36). Njeriut tė shekullit tė shtatė  asnjėherė  nuk i shkoi mendja se  edhe materia e bimėt nė pėrgjithsi janė ēifte. Rryma elektrike e zbuluar  kohėve tė fundit nuk ėshtė gjė tjetėr veē rezultat i dy poleve (negative dhe  pozitive). Thėrmia e atomit qė deri vonė mendohejk se ėshtė pjesa mė e vogel  e materies pėrbėhet nga bėrthama tė cilen e rrethojnė elektronet, kurse vetė  bėrthama e atomit pėrbėhet nga protonet dhe neutronet. Pra ēdo gjė nė  gjithėsi (veē Allahut tė vetėm) ėshtė ēift.

Ata tė cilėt pėrveē Allahut marrin mbrojtės, janė tė ngjajshėm me  merimangėn, tė cilat vehtes i thurin shtėpi, kurse shtėpia mė e dobėt,  vėrtetė ėshtė shtėpia e merimangės, le ta dijnė (El Enkebut : 41) Vemendjen  e tėrheq fjalia Shtėpia e merimangės ėshtė mė e dobėta... Aty nuk thuhet  pejza ose rrjeta, por shtėpia. Kjo i ka shkaqet dhe arsyet e veta. Shkenca  zbuloj se pejza e (rrjetės sė) merimangės, ėshtė mė e fuqishme se ato prej  ēelikut, pėr tri herė. Eshtė gjithashtu mė e fuqishme dhe mė elastike sesa  peri i mundafshtė. Ajo pėr merimangėn paraqet kėshtjellė dhe strehimore tė  sigurtė. Pse Kur'ani atėherė thotė se Ajo ėshtė mė e dobėta, duke e  pėrfunduar ajetin me fjalėn: Sikur ta dijnė ata kėtė. Kjo msheftėsi u  zbulua kohėve tė fundit: - Merimanga femėr ėshtė ndėrtuese e shtėpisė. Ajo e thurė rrjetėn dhe sundon  nė teritorin e saj. Pas mbarėsimit (femra) e mbytė mashkullin dhe e han. Tė  rinjt, posa dalin prej vezėve e hanė njėritjetrin. Ēdo mysafir qė i afrohet  rrjetės, ajo e mbytė dhe e han. Ajo pra ėshtė zhdukėse e jo shtėpi. Ajo  ėshtė shtėpia mė e dobėt pėr tė gjith ata qė duan tė strehohen. Shkenca  vetėm tash po i zbulon thėnijet e Kur'anit para mė shumė se 14 shekujsh.

Falėnderimi i qoftė Atij qė ka krijue ēift prej ēdo gjėje, ēka  mungullon prej tokės dhe prej vetė atyre (ēift dhe prej atyre qė ata nuk  dijnė. (Jasin : 36) Ka qenė e njohur se i Gjithdijshmi i ka krijue nė ēifte, njerzit, shtėzėt,  xhinėt e edhe bimėt, por jo edhe sendet: Edhe prej ēdo gjėje ne krijuam  ēift pėr ju qė mendoni. Shkenca i zbuloj edhe kėto: - Elektriciteti e ka polin pozitiv dhe nnegativ,- Magnetizmi ėshtė i polizuar  nė dy anėt,- Nė atom gjenden elektronet dhe pozitronet, prutonet e  neutronet.- Nė kiminė organike, ekzistojnė molekula e djathtė dhe e mėngjėr,  - Nė kohėn e fundit, pėrveē materjes u zbulua edhe antimaterja. Shkenca, u pajtua me Kur'anin se kosmosi ėshtė i krijuar nė gjashtė etapa: - Arkaike (mė e vjetra)- Parapalezoike (gjendje e flakėt),- Eozoike  (lajmrohet jeta e parė),- Palezoike (peshqit),- Neozoike (shtazėt), dhe -  Kenozoike (mė tė pėrsosurat).

Ne kemi mėsue se para miljarda vitesh, bota ishte njė copė materje  dhe ngjau EKSPLODIMI I MADH  nė thelbin e asaj mase tė madhe tė materjes dhe  copat e mėdha tė materjes filluan tė fluturojnė nė tė gjitha anėt. Nga ky  eksplodim ėshtė krijuar sistemi Diellorė dhe Galaksia. Kėto janė zbulimet qė  shkeca i bėri kohėve tė fundit. Kurse njė arab analfabet nė shkretirė,  pėrpara mė shumė se 1400 vjetėsh, ka mundė tė dijė pėr teorinė e EKSPLODIMIT  TE MADH dhe RRITJEN E GJITHESISĖ, apo jo?! Dhe ja ēka ka thėnė sipas  udhėzimit tė Zotit: A nuk e shohin mosbesimtarėt se qiejt dhe toka kan qenė  njė tėrėsi, porse ne i kemi ndarė nė pjesė pjesė...? Ai ėshtė icili e ka  krijue natėn dhe ditėn, Diellin dhe Hėnėn. Tėtėra notojnė nėn kupėn e  qiellit... (XXI:33).  Nėse i shtrojmė njė pyetje njė biologu, Kurė ka  filluar jeta? Ai do tė na thoshte se jo fort moti shkenca e zbuloj qė para  miljarda vitesh metrja ecenciale nė detė ka filluar tė prodhojė  protoplazmėn, prej sė cilės ka rrjellė ameba, e prej atij lloēi tė detit  janė zhvilluar tė tėra gjallesat. Me fjalė tjera, tėrė jeta rrjell nga deti,  nga uji... Para 14 shekujsh, sigurisht se asnjėfar shkenctari apo poeti nuk  do tė ja qėllonte kėtij zbulimi shkencorė, kurse analfabeti i shkretirės, i  udhėzuar prej Allahut tha: ...Dhe ne nga uji krijojmė ēdo gjė tė gjallė. A  nuk do tė besojnė. Ve tėm sot shkenca zbuloi se materia nė fillim ishte njė tėrsi e palėvizshme  dhe se ishte nė formė tė gaztė, e nxehtė, e trashė dhe ngjitur, pastaj u  shkaktua nji shpėrthim (me urdhėrin e Allahut) nė kėt materie para mė shumė  se 5.000.000.000.000 vjetėsh. Kėshtuqė ajo tėrėsi filloi tė zhvillohet dhe  tė largohet, ndėrsa materia u vu nė lėvizje tė pėrhershme, siē thotė Allahu  i lartėsuar. Dhe qiellin Ne me duert Tona e krijuem, dhe Ne patjeter e  zgjerojmė atė.

Ai (Allahu) e mbulon ditėn me natėn, qė me tė shpejtė e ndjek  atė... (El-A'rafė:54) ...Ai (Allahu) natėn ia mbėshtjell

Jeta e varrit

E'udhu bil-lahi minesh-shejtanirr-rraxhim
Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim

 

Falėnderimi i takon All-llahut, Atė e falėnderojmė dhe prej Tij ndihmė dhe falje kėrkojmė.

Kėrkojmė mbėshtetje tek All-llahu nga tė kėqiat e shpirtit dhe veprave tona. Atė qė udhėzon All-llahu, s'ka kush e humb dhe atė qė humb, s'ka kush e udhėzon. Dėshmoj se s'ka zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij.

Tė dashur vėllezėr muslimanė!

Njeriu jeton nė kėtė botė dhe gjatė veprimtarisė sė tij jetėsore kryen vepra tė mira apo tė kėqia dhe vjen momenti kur ai vdes. All-llahu nė Kur'an thotė: "Ēdo krijesė do ta shijojė vdekjen..." (El-Enbija: 35). Por kjo vdekje nuk ėshtė fundi i jetės, por mbyllja e njė periudhe qė ėshtė periudhė sprove pėr tė, argument pėr kėtė ėshtė fjala e All-llahut nė Kur'an: "Ėshtė Ai qė krijoi vdekjen dhe jetėn pėr t'ju sprovuar se cili prej jush ėshtė mė vepėrmiri. Ai ėshtė Ngadhėnjyesi, Mėkatfalėsi." (El-Mulk: 2) dhe fillimi i njė periudhe tjetėr e vėrtetuar nga fjalėt e All-llahut nė Kur'an dhe hadithet e Lajmėtarit . Jetėn pas vdekjes mund ta ndajmė nė dy periudha:

1. Jeta e varrit.

2. Ahireti.

Nė kėtė fletushkė do tė pėrpiqemi tė tregojmė diēka nga jeta e varrit, e cila fillon pas vdekjes sė njeriut dhe mbaron me ringjalljen e tij nė ditėn e Gjykimit. Se ē'farė i ndodhė njeriut gjatė kėsaj periudhe e ka sqaruar mjaftė i Dėrguari nė shumė hadithe, njėri prej tė cilėve ėshtė hadithi i mėposhtėm:

Transmeton Imam Ahmedi nga Berai bin Azib r.a. qė ka thėnė:

"Dolėm me tė Dėrguarin u me xhenazen e njė burri prej ensarėve (medinasve). Pasi e varrosėm, u ul i Dėrguari i All-llahut nė drejtim tė Kiblės dhe ne u ulėm rreth tij, sikur mbi kokat tona tė qėndronte njė zog (u ulėm qetė). Nė dorė i Dėrguari u kishte njė shkop, me tė cilin gėrvishtte tokėn. Pastaj filloi tė shikojė nė qiell dhe nė tokė, e ngriti dhe e uli shikimin e tij tri herė, dhe tha: "Kėrkoni ndihmėn e All-llahut nga ndėshkimi i varrit." Pastaj tha: "Kur njeriu besimtar gjendet nė momentin e ndarjes nga kjo botė dhe pritjes sė ahiretit, i zbresin atij melaike nga qielli me fytyra tė bardha si dielli, me vehte kanė qefinė nga qefinėt e xhennetit dhe erėra tė mira nga ato tė xhennetit. Ata i ulen atij me njė gjėrėsi sa i sheh syri. Pastaj vjen meleku i vdekjes, i cili ulet tek koka e tij dhe thotė: "O shpirt i mirė, dil pėr nė mėshirėn All-llahut dhe kėnaqėsinė e Tij". Pastaj shpirti del me njė lehtėsi tė tillė, siē del pika e ujit nga gryka e shtėmbės, dhe meleku i vdekjes e merr atė. Kėtė shpirt e pėrshėndesin tė gjithė melaiket e qiellit dhe tė tokės, i hapen atij dyert e qiellit dhe secili prej kėtyre grupeve tė melaikeve qė rrijnė nė kėto dyer, i luten Zotit qė ta ngrejė kėtė shpirt edhemė lart. Nė momentin kur meleku i vdekjes ia merr shpirtin, melaiket e mėshirės ia rrėmbejnė atij kėtė shpirt sa hap e mbyll sytė, dhe nuk e lėshojnė atė de-risa e vendosin nė atė qefin dhe nė ato erėra dhe del nga kjo njė erė misku - mė e mira erė qė gjėndet nė sipėrfaqen e tokės. Kėshtu melaiket e mėshirės ngrihen me kėtė shpirt lart nė qiell. Rrugės kėta takojnė grupe melaikesh tė cilėt thonė: "Ē'ėshtė ky shpirt i mirė?" U pėrgjigjen: ėshtė filani i biri i filanit, duke e pėrmendur me emrat mė tė bukur me tė cilėt e kanė thirrur nė dunja. Kėshtu shkojnė derisa tė arrijnė nė qiellin e dunjasė. Kėtu kėrkojnė qė t'u hapet ky qiell, dhe ai hapet. Melaiket qė rrijnė nė kėtė qiell e shoqėrojnė shpirtin deri nė qiellin qė vjen mė pas dhe kėshtu deri sa tė arrijnė nė qiellin e shtatė. Thotė All-llahu U: "Shkruajeni librin e robit tim nė Ilijjin (libėr nė tė cilin shkruhen veprat e mira) pastaj i thuhet: "Kthejeni nė tokė, se Unė ua kam premtuar atė, se nga ajo (toka) i krijova dhe tek ajo i kthej dhe prej saj do t'i ngrej pėrsėri nė ahiret (ditėn e Gjykimit)". Pastaj shpirti i kthehet nė tokė. Pasi shpirti ėshtė kthyer nė trupin e tij ai ndjen zhurmėn e hapave tė atyre qė ikin. Nė kėtė ēast tė vdekurit i vijnė dy melaike me pamje tė ashpėr dhe i ulen afėr duke e pyetur: "Kush ėshtė zoti yt?" -ai pėrgjigjet: "Zoti im ėshtė All-llahu". Pastaj thonė: "Cila ėshtė feja jote?" -thotė: "Feja ime ėshtė Islami". Pastaj pyesin: "Cili ishte ai burrė qė ju dėrgua juve?" - thotė: "Ai ėshtė i Dėrguari i Zotit u" Melaiket e pyesin pėrsėri: "Cila ka qėnė puna jote?" -thotė: "Lexova librin e All-llahut dhe e besova atė". Kėto tre janė e fundit sprovė qė i paraqitet besimtarit, siē thotė All-llahu nė Kur'an: "I pėrforcon All-llahu ata tė cilėt besuan, me njė fjalė tė palėkundėshme nė jetėn e kėsaj bote". Prandaj ai thotė: "Zoti im ėshtė All-llahu, feja ime ėshtė Islami dhe i Dėrguari im ėshtė Muhammedi u". Thėret njė thirrės nė qiell: "Tha tė vėrtetėn robi Im, prandaj shtroni atij prej shtrojeve tė xhennetit dhe visheni atė me veshje tė xhennetit dhe hapni atij derėn tek xhenneti". I vjen atij nga era e tij dhe mirėsitė e tij, gjithashtu i zgjerohet varri me njė hapėsirė sa sheh syri. Nė kėtė moment i vjen atij njė burrė me pamje tė hijshme me rroba tė bukura dhe me erė tė mirė dhe thotė: "Gėzohu me atė qė tė gėzon ty, pėrgėzohu me kėnaqėsinė e Zotit dhe xhennete nė tė cilat ka mirėsi tė pėrhershme", kjo ėshtė dita e cila tė ėshtė premtuar. Pastaj shpirti i tij thotė: "Edhe ty tė pėrgėzoftė All-llahu me tė mira, po kush je ti?" -"Unė jam puna jote e mirė. Pėr Zotin, vėrtet ti ishe i shpejtė nė mirėsi dhe bindje ndaj All-llahut dhe i ngadalshėm nė mėkate. Prandaj All-llahu tė shpėrbleftė me tė mira". Pastaj i hapet atij njė derė nga zjarri dhe i thuhet: "Ky do tė ishte vendi yt po tė ishe prej mėkatarėve, e zėvėndėsoi Zoti kėtė vėnd me kėtė dhe i paraqitet xhenneti. Ndėrsa sheh se ē'ka atje, thotė: "Zoti im, shpejtoje kijametin me qėllim qė tė shkoj tek tė afėrmit e mi dhe pasuria ime". I thuhet atij: "Rri i qetė!".

Ndėrsa mosbesimtarit, kur ėshtė nė momentin e ndarjes nga kjo botė dhe afrimit pėr nė ahiret, i zbresin atij melaiket nga qielli, me pamje tė ashpėr, me fytyra rė zeza. Nė duar ata mbajnė pėlhura prej zjarri dhe i ulen atij nė njė distancė sa sheh syri. Pastaj vjen meleku i vdekjes i cili i ulet tek koka dhe i thotė: "O shpirt i keq, dil pėr tek zemėrimi i All-llahut". Kėshtu del shpirti nga trupi i tij me vėshtirėsi tė madhe sikurse del boshti me kunja nga leshi i lagur. Ndėrkohė e mallkojnė atė tė gjithė melaiket midis qiellit dhe tokės dhe tė gjithė melaiket nė qiell. I mbyllen atij tė gjitha dyert nė qiell dhe melaiket qė qėndrojnė nė kėto dyer i luten Zotit qė mos ta ngrejė kėtė shpirt tė keq pranė tyre. Kur meleku i vdekjes ia merr shpirtin, melaiket qė zbritėn nga qielli ia marrin atij nga duart sa hap e mbyll sytė dhe e vendosin nė atė pėlhurėn prej zjarri prej ku del njė erė shumė e keqe, mė e keqja erė qė gjendet nė faqen e dheut. Pastaj ngrihen me tė nė qiell dhe kur kalojnė pranė ēdo grupi melaikesh ata pyesin: "Ē'ėshtė ky shpirt i keq?" -i pėrgjigjen: "ėshtė filani i biri filanit" -dhe i pėrmendin emrat mė tė kėqinj me tė cilėt e kanė thirrur nė dunja. Kur arrijnė me tė nė qiellin e tokės dhe kėrkojnė t'u hapet, ai nuk u hapet. Pastaj tha i Dėrguari i All-llahut: "Nuk u hapen atyre dyert e qiellit dhe nuk hyjnė nė xhennet aq sa hyn deveja nė vrimėn e gjilpėrės". Thotė All-llahu i Lartėsuar: "Shkruajeni librin e tij nė sixhxhin (libri ku shkruhen veprat e kėqia), nė vėndin mė tė ulėt". Pastaj u thuhet: "Kthejeni robin tim nė tokė, sepse unė nga ajo i krijova, tek ajo do t'i kthej dhe prej saj do t'i nxjerr pėrsėri". Pastaj hidhet shpirti derisa tė shkojė nė trupin e tij, dhe ai dėgjon hapat e shokėve kur largohen. Ndėrkohė i vijnė atij dy melaike me pamje tė ashpėr tė cilėt i ulen pranė dhe i thonė: "kush ėshtė Zoti yt?" -thotė: "Ah! Ah! Nuk e di". Pyesin pėrsėri: "Ē'mund tė thuash pėr njeriun qė u dėrgua tek ju?" -ai nuk ėshtė i udhėzuar ndaj dhe s'e thotė dot emrin e tij. Dhe i thuhet: "Muhammedi!". - "Ah! Ah! -Thotė: "Nuk e di. Kam ndėgjuar njerėzit ta pėrmėndnin" dhe i thonė: "Nuk e dite, prandaj s'e the". Dėgjohet mė pas njė thirrje nga qielli qė thotė se gėnjeu. Shtrojeni atė nė shtroje prej zjarri. Hapet pastaj njė derė prej dyerve tė zjarrit kėshtu qė atij i vjen afsh i nxehtė dhe erė kalbėsire. Varri i ngushtohet derisa brinjėt e krahėrorit i ndėrfuten me njėra-tjetrėn. Pastaj i afrohet njė burrė me fytyrė tė shėmtuar, me rroba tė kėqia dhe me erė tė keqe dhe i thotė: "Pėrgėzohu me tė keqen tėnde. Kjo ėshtė dita jote e cila tė ėshtė premtuar". -Po ty, tė pėrgėzoftė Zoti me sherr, kush je ti? Burri i shėmtuar thotė: "U jam puna jote e keqe. Pėr Zotin ti ke qenė njeri i ngadalshėm nė bindjen dhe adhurimet ndaj All-llahut dhe i shpejtė ne vepra tė kėqia (mėkate), prandaj All-llahu tė shpėrbleftė me tė keqia!

Pastaj goditet me njė ēekan hekuri, qė sikur tė goditej me tė njė mal do tė bėhej pluhur. Kėshtu goditet me tė dhe bėhet pluhur. Pastaj All-llahu e kthen edhe njė herė siē ishte dhe goditet pėrsėri dhe ai nxjerr njė klithmė tė fortė qė e dėgjon ēdo gjė pėrveē njerėzve dhe xhinėve. Dhe hapet njė derė nga xhehennemi dhe i shtrohet shtroje prej xhehennemi dhe thotė: "O Zot mos e bė kijametin".

Shėnim

Sigurisht nė qoftė se ne hapim varrin e njė personi dhe shohim nėse ėshtė i zgjeruar apo i ngushtuar, do tė shohim se varri i tij ka po atė madhėsi qė ka pasur kur e kemi varrosur kėtė njeri. Kjo ēėshtje (zgjerimi apo ngushtimi i varrit) ėshtė njė e fshehtė qė ne nuk mund ta pėrceptojmė dot qoftė edhe me mjete shumė tė sofistikuara. Ashtu siē ėshtė dija jonė rreth shpirtit pėr tė cilin shumė studiues nga fusha tė ndryshme tė shkencės janė pėrpjekur pa sukses pėr ta zbuluar. Dhe vėrtet nė Kur'an thuhet:

"Tė pyesin pėr shpirtin, thuaj: Shpirti ėshtė ēėshtje qė i takon vetėm Zotit tim. Por juve nuk ju ėshtė dhėnė nga dija veēse pak."

Enter content here

Enter content here

Enter supporting content here

bbm.jpg