Make your own free website on Tripod.com

Faqja Ime personale..

VARGJE
Home | VARGJE | LUFTETARET | FOTOT EMIA | POEZI | AUTORI | VETURA | MJEKSI | MEDITIME | PAMJE ROMANTIKE | TE FAMSHMET | QESHARAKE | FEJA ISLAME | TARKAN | EKSPERTAT & HACKERS | NOKIA | MUSIC

VARGJE
JAM BIJĖ E SHEKULLIT TE RI                                                                      

Tokė e rimun nga lotėt qė skanė tė ndalur
 Djersė dhe gjak derdhen shkaku yt qė s’ke falur.
Vargje tė lira shkruhen nga njerėz tė mjerimit.
Pahir ta ofruam dhe ti i dhe shqelm besimit

S’tė afrohem mė ty qė ke gjak dhe zdrale.
Unė fshehur pas culesh e ti po si farisejt me pale.
S’i futem kthetres sate si pėr qesendi
S’mė joshin reliket e tua as fjalėt kinse plot ėmbėlsi.

Njohė ėmbėlsinė tėnde – ngjan nė farmak;
Nuk mė tret uria – ushqehem me t’imin gjak.
S’i frikėsohem kobures sate edhe po ma humbi jetėn!
-Nderin s’do ma tretesh, historia e ruan tė vėrteten

Nuk tė shkojnė pėr shtat gjithė kėto male e pyje.
-Stolisur nga mė tė bukrat pemė – gjethe e fije
Nuk tė lagė ky ujė qė ėshtė si loti i kthjellur.
-Nuk tė ushqen gruri nė kėto ara i mbjellur

Nuk duroj tė ma vrerėsh qiellin qė mė mbulon.
-Ti birė i nėnės dinake qė me shekuj mundohesh tė mė sundon.
S’derdhet djersa jote mbi barin e bagėtive.
S’dikon gjaku yt nė folen e shpendive.

Si zė dhe eshtrat e tua ky i imi dhe.
Ndėr kalthrin tė detit gjakun ti s’e shtie.
Se edhe zotėroj nė kėtė botė njė fe
E, edhe me lutje pa pra ty drejt ferrit tė shpie

Ē’ke qė ma kundron vendin me kaq shumė lakmi?
Mos pandeh se njė dit do ta zotėrosh ti?
Nė e mundėsh tė gjallin – i vdekuri udhėn ta ndalon
Sepse shpirti i shqiptarit edhe pas vdekjes jeton.

Nė mos e besosh kėtė, sjell kryet nga unė.
-Tė bindi – nė dash me fjalė – tė bindi edhe me dhunė
E para nuk filloj, e para nuk dorėzohem
Tė parėt mė kanė thėnė nga ti tė mos flijohem.

Pas fenerėve hijen tani mos e fsheh.
Me akull kurmin pėr dhe do tė ta shtrijė
Tė tuve menjėherė se ē’ndodhi u rrėfe
E unė po vete ta shėnoj me tė mitė kėtė ditė lumnije

Jam bijė e shekullit tė ri!
Nuk mbetem kurr e pa shtėpi
Sepse qelsin e saj ty nuk ta besoj
Nėpėr udhėt e historisė mbi gjak s’do tė lundroj

                                     NITA BARDHI

( Poezi e zgjedhur nga libri: AGIMI NĖ MESNATĖ )
Shenim pėr autorin:
Nita Bardhi lindi nė Gjakovė me 12.08.1990. Vijon klasen e shtatė tė shkollės fillore “ Mazllum Kėpuska “ nė Gjakovė. Ėshtė nxėnėse me sukses tė shėlqyeshėm.
Poezia ėshtė pasion i saj qė nga klasa e dytė. Ka tė botuar, nė revista shkollore dhe nė ato ditore, njė mori poezish.
Nė garat e organizuara nga Forumi Rinor i Gjakovės zuri vendin e pare me poezinė “ Pse e zhveshe fustanin tend qė tė ka hije ? ”
Libri “ AGIMI NĖ MESNATĖ ” ėshtė botimi i saj i pare i cili po sa doli nga shtypi dhe promovimi do tė bėhet tė shtunen me 22.11.2003 nė Gjakovė. ________________________________________________________________

NJOHJA E UNIVERSIT

- Avdylselam Eminit, dėshmorit
tė Universitetit tė Tetovės!

(17.Fror, 1995)
Shkronjat shqipe ishin gjithmonė tė pėrgjakura
Ato krijuan me gjak fjalėn - Ballkan
Shkronjat shqipe edhe nė fund tė shekullit XX
krijuan me gjak edhe fjalėn - Universitet!
Librat shqipe ishin gjithmonė tė pėrgjakura
se tingujt e Shqipes buronin nga aorta e zemrės
Aty ku buron e vlon gjaku i dashurisė arbėrore!
Tingėllonin prore me buzė e gojė pėrgjakura-
Fjalėt shqipe Kėngėt shqipe edhe shiqimet shqipe!

Me gojė tė pėrgjakur gjithmonė folėm e kėnduam
Nė vend tė vajzės arbėrore -
Avdylselami puthi plumbat e armikut
dashuroi vdekjen pėr Jetėn e Universitetit
e -
kėnga e lashtė mori dhenė e mori botėn
edhe ujėrat me tallaze tė shkumbėzuara:
"O nuk po muj baclok me folė,
Se m'ka ra do gjak nė gojė!" - britėn
Bjeshkėt e Nemuna me Hysen Bajrin
jehonėn e tyre e pėrciellen bjeshkėt britmėn
nė Kalanė e Tetovės - e
britėn gurėt nė themele tė Universitetit
nga Pollogu e valet atllantike tė gjuha e atllantėve

Bota pėrjetoi Pėrmbytjėn e Madhe atėbotė,
Bota ėshtė pėrmbytur por jo Atllantishtja!

Me buzė tė pėrgjakura puthėm Gurin themeltar
me dashurinė e parė -
me gishta tė pėrgjakur shfletuam Historinė e Gurtė!
Sepse shkronjat shqipe tė gjithė i patėn gjak -
edhe kengėt tona shqipe tė gjithė i patėn gjak
edhe si njerėz tė kėsaj bote qorre na kanė gjak

edhe gojėn edhe librin u dasht ta hapim me gjak
edhe shkruam e lexuam vaje prore me lot nė sy
edhe Universitetin shqiptar u dasht ta hapim me gjak
sepse ua kanė dro shkronjave tė para ballkanike!

Universi ėshtė i madh tė njihet kaq shpejtė!

Nezir Myrta
Njujork, 17. Fror, 1995.



Adem Jashari me mitraloz

-GJAKU I SHQIPES-

Adem Jasharit

Vret e pret dieg gjallė barbari,
Prekaz i Drenicės kallet zhari!
O ku jeni, bret Adem Jashari
Nė armė sot ju thrret Kosova!

Britma vdekje kahdo buēasin!
Ēetnikėt therrin grinė vrasin!
Troje trime mbrojnė Prekasin!
Kosova tha: Ademo u ēlirova!

E di kulla kush mbetėt gjallė!
Njė mbeti, shkaut i bėn ballė!
Gjaku im Ballkan ka me kallė!
Hej! Kosova ka Jasharaj plot!

Reshė ushtarė lirie Qyqavica,
Gjithė shqiptaria sot Drenica!
Ringjallė bėrtet Azem Galica!
Gjakun Shqipes ia marrim sot!

Digjet zjarr e flakė Dukagjini!
Nė ballė lufte Shqiponja prini!
Tmerrin armikut kudo ia shtini,
Dragoj Dragobie ep Gjakova!

Nga Prekazi deri tej Gllogjani,
Lidhen shqipet nė besė vatani!
Kuēedra zezė kurr nuk prani,
Adem Jashari u ēlirua Kosova!

Syri i Shqipes nuk rrin nė hak!
Meidan armiku bėmė ēdo prak!
Lidhur Besa-Besė fėmij e plak!
Dardania - Kushtrim Kombėtar!

Shqipja i dridhi flatrat abėrtare!
Rrufeja mbi kuēedrėn barbare!
Botėn e dridh zemra shqiptare!
Gjaku i Shqipes ngritet nė altar!


Nezir Myrta(mars, 7. 1998)

....MOS,BACA NUK VDES

(Din Mehmetit)

Nėse ėshtė ndarė prej nesh
ju lutem,mos mė tregoni
Ai ėshtė gjallė midis GURONAVE
Ai ėshtė gjallė midis KULLAVE
Ai shtegton shekujve tė JUNIKUT
nėpėr bjeshkė ia dėgjoi Zėrin:
"Krismė ėshtė EMRI IM"

Nexhmedin Syla
nga pėrmbledhja:"Lisat e PIRROS"

QINDRESA

Me gusht shkon vapa, e me djelmni kalojnė
Gjithė pėrrallat e kohės sė re,
Si n’dimen bora dhenė, kryet na zbardhojnė
Vjetet e kujdeset ne !
Me lule t’ershme e larca mė dukej shtrue
Bota sa ishe i ri ;
N’gaz m’shkonte jeta, s’m’epej kurrėm’u ankue
Kurrė zemra s’m’ndjellte zi.
Por ! andrrat sot kaluen, prrallat djelmore
Janė zhdukun e kanė tretė ;
Idevet t’bukura, shpresavet lulzore
Veē nji qėllim i nalt t`ban me durue,
E zemren ta forcon
ndėr kundėrshtime s`vyen kurrė me u ligshtue
Mjer'ai qė nuk qindron!

Luigj Gurakuqi

Kur vriten poetėt

(Poetėve kosovarė vrarė nga okupatori serb)

Kur vriten poetėt
shterren burimet
thahen lumenjt
ujvarat murosen

Kur vriten poetėt
zogjėt plagosen
lulet plandosen
Pranverat sosen

Kur vriten poetėt
dielli e humb rrugėn
ditėt errėsohen
botės i kj(q)ahet nėna.

Nexhmedin Syla nga libri"Lisat e Pirros"

ERENIKU

Bjeshkėt ia falėn bukurinė
JUNIKU -lashtėsinė
Gjakova-madhėshtinė
DRINI -ardhmėrinė

U R A

Mbi te kaluan
shekujt tė pėrgjakur
tė shtypur e tė pėrflakur
sulltanė e pashallarė
carė e barbarė
bishtleshė e tatarė
armiq e tradhtarė
hajdut e zagarė
pisė e zuzarė
qenė e gomarė.

N.Syla nga:"Lisat e Pirros"1999

E G Z I S T E N C A

Shungullojnė shekujt nė lėkundjet e lashtėsisė
Lėngon Ballkani nė t'kurrjet e I L I R I S E
Toka mban, thellė nė gji
ėmblemin M I J E V J E C A R !

 

B A L A D Ė...

Gėzim Mekuli
Mora rrugen te gjatė e tė gjat’ sa njė jetė
Pa ndalur kemi ecur me dit’ e me netė.
Nėn pluhur, nėn plumba, nėn diell i zhuritur,
Nėn kėmb’ , nė karroca, nė kuaj kam hipur.
Mė ndalėn hajdutė, bandit’ , por s’me nganė.
Dhe bukė dhe ujė dhe zemėr mė dhanė.
Kėpucėt m’u shqyen, m’u bėn’ rrobat zhele,
Por rruga s’mė lodhi, vec pesh’ e njė letre.
E rėndė sa bota ngarkesa e dhimbjes,
Un’ zvarr’ e tėrhiqja drejt fshatit tė lindjes.
Me duhej t’i thosha njė nėne atje:
Ti djalin mos prit, se djal’ mė nuk ke!

Tė dy moshatarėt sėbashku qem’ rritur
Dhe kurrė s’u ndamė sic ishim tė mitur.
Erdh’ vala e luftės, na mori dhe ne,
Tė dy nė llogore, tė dy nė trashe.
Dhe bukėn dhe ujin dhe dhimbjen ndam’ tok…
Tė dy nė gjithcka, vec plumbin s’ndam’ dot...
...Iu ula ngadal, ia ngrita pak kokėn,
Mbi gjoksin pėrgjakur mė kot vura dorėn.
"Jo, hic mos mė luaj!" mes dhembjes mė tha.
"Po vdes, por te koka tė kam ty, vėlla.
E di ti, nė fshat e kam un’ njė nėnė.
Je biri i saj, amanet t’a kam lėnė!
Dhe motrėn e vetme kam lėnė aty,
Tani qė po vdes, vėlla tė ka ty!".
Kur hija e vdekjes mbi ballin i ra,
"Dėgjoma dhe fjalėn e fundit!" mė tha.
"Atje larg, nė fshat, e kam dhe njė vashė.
Kaluan tri vjet, kur sė fundi e pashė.
Askush, pėrvec teje, s’e di lidhjen tonė,
Ndaj lutjen e fundit, ti mua dėgjomė!
Doshkosh t’a takosh, shum’ e desha i thuaj,
Por dy syt’ e bukur mos qajnė pėr mua.
Tė gjejė njė tjetėr, mė tė mirė se unė,
T’a dojė sa mė deshi, dy herė mė shumė!".
I tha kėto fjalė dhe fryma iu sos,
Se zemra e madhe i fjeti nė gjoks.

Mes lotėsh ia mbylla syt’ e lagur,
Me duart e mija, vet’ varrin kam hapur.
Kur hodha tė fundmen lopatė me dhe’,
Dhe gjysmėn e shpirtit varrosa atje.
Diku pran’ e gjeta njė drrasė tė vjetėr.
Nė tė emrin shkrova, nuk kisha ku tjetėr.
U nisa me forcėn qė dhimbja tė jep,
Njė letėr me dhanė, e futa nė xhep.
Nė tė fare shkurt, dy fjal’ ishin shkruar:
"Biri juaj ka rėnė, si burr, ka luftuar!".

...Kur ra nat’ e fundit, ndjeva rruga kish sosur,
Se cdo gjė qė shihja mė ishte e njohur.
Ja fshati im, ja rruga, ja kisha,
Ja, tej xhamia dhe pylli me pisha!
Ja…dhe gjithcka m’u zhyt krejt nė mjegull.
Si vall’ do t’i flas njė nėne shpirtdjegur!?
Mbi natėn capitja i krrusur si plak,
Ca saze dėgjova qė tutje nė fshat.
U ndala njė cast, se fryma m’u zu.
O zot, paska darsėm, martohen diku!
E kėmbėt mė conin, pa ditur as vetė,
Atje ku mė priste njė nėne e shkretė...

S’dėgjoja asgjė, as shihja, as ndjeja.
Kėrkoja nė terr njė portė tė gjeja…
Dhe ja, para saj, zemėrdridhur qėndrova,
Sa munda bėrtita, por zė nuk dėgjova.
"Mė mir’ tė trokas, por dora s’m’u bind,
M’u mpi si kėrcu i gjith’ trupi im.
Diku tutje, fundrrugės, njė derė u hap.
Njė zė qė e njoha mė foli qė larg:
Aty s’ke njeri! Mos prit, o i huaj!
Dhe vajza dhe plaka nė dasmė kan’ shkuar.
E gjen shum’ kollaj, se ndihet avazi.
Ėsht’ mbledhur gjith’ fshati, marton djalin Nasi!

Kur vijn’ tė kėqiat, thonė "derėn u hap!".
Pėrpjet’ mora rrugėn, i rėnd’ ish cdo hap.
Tek porta e madhe sa hyra me panė.
Mė njohen tė gjithė dhe vallen e lanė.
Mė ftuan tė hyeja. U binda pa fjalė.
Vec ndjeva t’mė lagnin ca lotė tė valė.
Atje nėna ime, atje nėn’ e tij,
Tė dy motrat tona dhe ati im.
Nė qafė m’u hodhėn, mė puthėn me mall
Nė faqe, nė mjekėrr, nė flokė nė ball’…
Dy nėna, dy motra dhe ati im,
Pėrreth kishte dasėm, gjithkush kish gėzim.
Unė letrėn nė gjep e rrasa mė thellė
Mė pyetėn, fola vec "Kam ardhur me lejė".
Malli shum’ mė kish marė, thash’ syt’ duke fshirė.
Me vete mendova "Esht’ nesėr mė mirė!".
T’a gėzojnė si tė tjerėt tė dyja kėt’ natė,
Kan’ koh’ tė vajtojnė njė jetė tė gjatė!

Dasma ish goxha dasėm, nuk ke c’thua tjetėr,
Plot mezet, rakia dhe vera e vjetėr.
Pėrreth ishin miqt dhe krushqit me radhė
N’ball’ dhėndri dhe nusja me velon e bardhė.
Unė bėra urimet sic ishte zakoni,
Pastaj zura vendin, u ula tek froni.
Nė castin kur shihja tė njihja gjith’ njerzit,
Shikimi mė hasi fytyrėn posht’ velit.
Kjo ishte pėr mua njė vdekje e dytė.
Jo, thash’ s’ėsht’ e mundur, s’mė shohin mir’ sytė!
Nga buzėt vetiu nė cast doli lutja:
O nėnė, pa thuam’, tregom, kush ėsht’ nusja?!
Ajo qė martohet, mor bir, ėsht’ Maria.
Po ti c’ke kėshtu, tė zuri rakia?!
Jo, nėnė, s’kam gjė, i fola ngadalė,
Vec zemra prej gjoksi kėrkon tė mė dalė.
Pėr mur u mbėshteta, tė rėnd’ ndjeva kokėn,
Me dorėn qė dridhej, me fund ktheva gotėn.
Nė vesh me ushtonin tė dhimbsurat fjalė:
I thuaj, tė lutėm, pėr mua mos qaj!
Por kur dheu nė varr atė e mbulonte,
Me tjetrin Maria, shkujdesshėm lodronte.
Kur shkruaja emrin mbi drrasėn e vjetėr,
Tė bukr’ėn Marie e puthte njė tjetėr.

C,tė thosha, c’tė bėja, si mundet tė rrija?
Tė shkoja? Po ku, ku shpirtin ta fshija?
Ku tė gjeja njė vend tė strukja un’ kokėn?…
Shpėtimin atė cast, ciganėt m’a solėn.
Njė dhėmb i florinjtė, ca buz’ veshmėvesh:
N’a thuaj, mor’ bir, c’muzik’ tė pėlqesh!
I bini, u thash, nė kini ju besė,
Asaj kėngės "Mbecė tek Ur’ e qabesė"!
E di qė pėr dasėm s’ka hije kjo kėngė,
Por un’ vij prej lufte, kam shpirtin tė rėndė.
Vec mė parė do ngre pėr dhėndėrin dolli:
E mbushtė plot djem tė gjith’ kėt’ shtėpi!
Do pi dhe pėr nusen, Marien me fat,
Mė tė mirėn, puntoren, mė besniken nė fshat!
Dollin e tretė pėr ciftin do ngre
Nė vend tė vėllait qė larg po mė fle.
Mė tha t’ju uroj: "Gjithmon’ qofshi bashkė!".
Ndonse kur dha shpirt, s’e dij’ se kish dasmė...

S’mbaj mend qysh at’her sa vite kan’ shkuar,
Qyshse isha nė dasmė, atė dit’ tė mallkuar.
Ka mbetur pas lufta, kujtimet jan’ tretur,
Nė fshat janė kthyer tė gjall’ e tė vdekur.
Njė vėlla qė e kisha s’ėsht’ mė nė kėt’ botė,
Tani kam njė motėr, e ka emrin Gotė.
Dal fshatit rrugicash, sic bėj pėr cdo ditė,
Shtėpisė sė shkretė s’i hedh dot as sytė.
Fėmijėt i shoh tek lozin kories,
Mes tyre dalloj tre djemt’ e Maries.
Un’ pas e lė fshatin, nė krye dal fare,
Nė xhep tre qirinj, mė presin tri varre...

Enter content here

Enter supporting content here

bbm.jpg